Gyvenimiškos situacijos
Published On Ketvirtadienis, Vasaris 05, 2009. Under: VITAMINAS C.
Mano senelė pradėjo sportuoti, kai jai buvo 60 metų. Ji nueina popenkis kilometrus kasdien. Dabar jai 90 metų ir mes neturime nė
supratimo, kiek toli jau ji nuo mūsų yra nuėjusi.
Praėjusiais metais išleidau daugybę pinigų sporto klubui ir jokios
naudos. Veikiausiai reikia ne tik pirkti abonementą, bet bent
retsykiais apsilankyti tame klube.
Mano šlaunys storos, gerai, kad bent pilvas jas pridengia.
Vienintelė nauda iš sporto kasdien - numirsi sveikas.
Aš nebėgioju rytais, nes bijau, kad kava išsilaistys iš puoduko.
Mankštą rytais reikia daryti labai anksti, kol dar smegenys nesuprato,
kas vyksta.
Aš sportuočiau, tačiau kol kas nesu tam pasiruošęs psichologiškai.
Kai mane apima depresija, išeinu į gatvę pasižiūrėti į rytais
bėgiojančius žmones ir nuotaika iš karto pasitaiso. Suprantu, jog yra
aug didesnių vargšų nei aš.
Atsimink, sūnau, visam gyvenimui - moterys visiskai bejeges buna tik
tada, kai joms nenudziuves nagu lakas...
